Trečiadienio rytą vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams popiežius Pranciškus linkėjo, kad Kalėdų taika visus lydėtų gyvenimo kelyje, kad Kalėdų džiaugsmas pasiektų visas šeimas, o taip pat vienišus ir kenčiančius žmones. Tęsdamas katechezių ciklą apie Mišias, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius kalbėjo apie įžanginius liturginius momentus.
Mišios susideda iš dviejų pagrindinių dalių – Žodžio liturgijos ir Eucharistinės liturgijos, kurios, kartu su įžangos ir pabaigos apeigomis sudaro vieną garbinimo aktą, sakė Pranciškus, pradėdamas katechezę. Dažnai matome nelabai gerą reiškinį, kai žmonės vėluodami atėję į Mišias, pasižiūri į laikrodį ir sako: „Ką tik pasibaigė pamokslas, bet dar suspėjau atlikti privalomą pareigą“. Neturi taip būti, nes Mišios prasideda Kryžiaus ženklu ir įžangos apeigomis, tai yra prasideda tą akimirką kai pradedame garbinti Dievą kaip bendruomenė. Nevėluokime. Reikia ateiti prieš Mišių pradžią, kad paruoštume širdį šioms apeigoms, šiai bendruomenės šventei. Nuo pat pirmos akimirkos Mišios yra meilės kupinas susitikimas su Kristumi, kuris paaukojęs save už mus ant kryžiaus, tapo aukuru, auka ir kunigu.
Kryžiaus ženklas
Mišios vadovaujantis kunigas persižegnoja. Tą patį daro ir visi susirinkusieji, suprasdami, kad prasidedantis liturginis veiksmas atliekamas „vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“.
„Čia norėčiau pridurti vieną mažą dalyką, - sakė popiežius, pakėlęs akis nuo katechezės teksto. Ar jūs matote kaip vaikai žegnojasi? Jie nežino ką daro: nubrėžia kažkokią figūrą, kuri nėra kryžiaus ženklas. Prašau: mamos, tėčiai ir seneliai, išmokykite vaikus nuo pradžių, nuo mažens, gerai persižegnoti. Paaiškinkite, kad Jėzaus kryžius juos saugo. Mišios prasideda kryžiaus ženklu“.
Visa ši malda yra veiksmas, vykstantis Švenčiausiosios Trejybės erdvėje. Visa ši malda – tai malda „vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Ši erdvė beribė. Jos pradžia ir jos tikslas yra begalinė Vieno ir Triasmenio Dievo meilė, kurią Jėzus ant Kryžiaus mums apreiškė ir padovanojo. Jo Velykų slėpinys – tai Trejybės dovana. Eucharistija teka iš pervertos Jėzaus širdies. Žegnodamiesi, mes ne tik atsimename savo krikštą, bet taip pat išpažįstame, kad liturgijoje susitinkame su Dievu Jėzuje Kristuje, kuris dėl mūsų įsikūnijo, mirė ant kryžiaus ir šlovingai prisikėlė.
Liturginis pasveikinimas
Kunigas kreipiasi liturginio pasveikinimo žodžiais: „Viešpats su jumis“; dalyviai atsako: „Ir su tavimi“. Užsimezga dialogas, pradedame Mišias ir turėtume suprasti ką šie žodžiai ir gestai reiškia. Įžengiame į „simfoniją“, kurioje skamba įvairios balso tonacijos, įskaitant ir tylą, siekiant visų dalyvių balsų dermės, tai yra suvokimo, kad mus visus gaivina ta pati viena Dvasia ir kad mes visi siekiame to paties tikslo. Tai maldos simfonija.
Gailesčio aktas
Iškart po to seka labai jaudinantis Mišių momentas, nes vadovaujantysis pakviečia išpažinti, jog visi esame nusidėjėliai. Visi esame nusidėjėliai ir dėl to prašome atleidimo. Šis Mišių momentas vadinasi „Gailesčio aktas“. Esame kviečiami ne tik atsiminti savo nuodėmes, bet kur kas daugiau: tai kvietimas Dievo ir bendruomenės, tai yra brolių ir seserų akivaizdoje, nuolankiai ir nuoširdžiai išpažinti, kad esame nusidėjėliai. Jei tikrai Eucharistija sudabartina Velykų slėpinį, tai yra Kristaus perėjimą iš mirties į gyvenimą, tai mes visų pirma turime suvokti kas mumyse yra negyva, kad galėtų su Kristumi keltis naujam gyvenimui. Tai mums suvokti padeda Gailesčio aktas, sakė popiežius ir pažadėjo, kad prie šios temos dar sugrįšime kitoje katechezėje. (Vatikano radijas)
